Labas, rašau Tau antrąjį savo laišką.
Mano gyvenimo vertybė – vientisumas. Visa, ką aš renkuosi veikti, yra MANO GYVENIMAS. Aš esu autorinės juvelyrikos kūrėja, savo papuošalus kuriu pati ir visa, ką veikiu ir patiriu savo gyvenime, vienaip ar kitaip atsispindi mano kūryboje.
Šiandien apie PAČIĄ SVARBIAUSIĄ savo istoriją nuo pradžių.
Tikiuosi, savo pasidalinimu leisiu Tau dar arčiau prisiliesti prie to, kokia ypatinga ir jautri yra kūryba. O jei Tu jau nešioji mano papuošalą, priimsi jį kaip dar stipresnę žinutę – kad kiekvienas mano darbas nėra tik juvelyrinis gaminys ir galbūt pajausi dar daugiau prasmės subtiliai išgirsti savo pačios Širdį.
Patagonija ir Širdis
Su kuprine esu apkeliavusi daug pasaulio šalių, įkopusi į aukščiausią savo viršūnę Bolivijoje 6088m. Kelionėse pasisemiu daug įkvėpimo kūrybai, o grįžusi suprantu, kiek nedaug užtenka gyvenimo džiaugsmui. Viena ekstremaliausių patirčių, kuri atvėrė man svarbią kūrybos liniją – įvyko Patagonijoje. Ilga istorija trumpai – aš viena įkopiau į kalną, pradėjo temti ir lyti, aplink nebuvo nei gyvos dvasios, kilo uraganininis vėjas ir mane su 12kg kuprine iškėlė į orą ir parbloškė ant žemės. Verkiau ir vis kartojau, kaip noriu gyventi. Tą akimirką kitame kalno šlaite pamačiau širdies formą, o po kelių minučių prieš mane išdygo nepažįstamas vaikinas, kuris ir išgelbėjo. Anksčiau galvojau, kad kurti parodą apie širdis yra banalu, bet kelionėje daviau sau pažadą – sukursiu, nes aiškesnio ženklo laukti nebenoriu.
Paroda Širdis
Taip sukūriau savo svajonių parodą Širdis. Daviau nemažai interviu spaudai ir televizijos laidoms ir visi kaip susitarę klausdavo – ar nebuvo baisu rinktis tokios temos dėl banalumo. O aš visa savo esybe buvau tikra ir imdavau pasakoti Širdies simbolio istoriją, sakralumą ir kiek vertybių telpa jame. Parodai sukūriau Votus, dideles Širdis, seges, žiedus, pakabukus vienaip ar kitaip susijusius su širdimis ir beveik visi jie buvo nupirkti. Sau prieš parodos atidarymą rezervavau emalio votą „Sek savo Širdį“, kuris kabo namie ant durų. Tuomet dar nepagalvojau, kad ši frazė taps mano vizitine kortele ir mano pačios gyvenimo vedliu.
Širdis, kurios nebeturiu
Atėjo diena, kai pajaučiau norą sau asmeniškai sukurti miniatiūrinę aukso širdelę. Ir sukūriau tokio mažumo, koks tik įmanomas, iš dviejų suskliaustų angelo sparnų. Sukūriau, nešiojau ir net neplanavau dar kam nors tokios kurti. Ji šildė mane kaip stebuklas, o palietus pirštais primindavo – tavo angelas sargas čia, visada šalia. Man pasidarydavo ramu ir saugu. Vieną dieną netikėtai mirė mano tėtis, su kuriuo mes turėjome ypatingą ryšį. Paskutinę akimirką prieš išlydint, man kilo aiškus noras tą širdelę įdėti jam arčiau širdies. Taip manoji Širdis-Angelo Sparnai nugulė į gimtųjų kraštų žemę.
Kol vieną dieną, gal po pusmečio supratau, kad aš negaliu be tos Širdies ir sukūriau sau naują. O tada aiškiai pajaučiau, jei tiek vidinio jaukumo šis pakabukas dovanoja man, o mano kūrybos misija – dalintis grožiu, džiaugsmu, kodėl aš užveriu šios ypatingos idėjos skleidimąsi. Ir daviau sau dar vieną pažadą, kad ši linija – gali keistis, gali transformuotis, gali augti, bet aš visuomet kaip bepasisuktų mano kūryba, dovanosiu žmonėms galimybę įsigyti ir pajausti, ką reiškia nešioti Širdį – Angelo Sparnus.
Istorijos
Kiek istorijų nuo pat pirmosios įsigytos širdies man pasakoja žmonės.
· suteikia tikėjimo išeinant iš ligų, keičiant gyvenimo kryptį, susilaukiant vaikų, puoselėja ryšį gyvenant skirtingose šalyse.
· kiek vienos šeimos skirtingų kartų moterys savo ryšį įprasmina nešiodamos šias širdis
· kiek vaikų gimimų ir krikštų jos liudija
· kaip moteris, atėjusi žiedo, išeina su dviem širdelėmis sau ir mamai, nes jautriai pasidalina, kad labiausiai už viską norėtų atgaivinti išblėsusį jų ryšį. Mama dar gyva, žiedas palauks, o ji pasirenka šiuos pakabukus, kaip simbolį – mama, aš tavo širdies dalis, o tu mano.
Man šios širdys apie meilę Sau. Džiaugiuosi, kai moterys ypatingomis vidinių transformacijų ar pokyčių akimirkomis dovanoja šį simbolį Sau.
Širdys ir Ukraina
Viena jautriausių Širdžių istorijų yra susijusi su Karu Ukrainoje. Pirmosiomis karo dienomis negalėjau užmigti ir sukau galvą, ką galiu padaryti aš. Ir tada kilo idėja – kurti sidabro Širdis-Angelo Sparnus, jas parduoti ir visus 100% gautus pinigus skirti Ukrainai. Pati investavau į medžiagas, pati už savo pinigus siunčiau, iš pradžių pati pirkau sidabro grandinėles. Ir viską su didžiausia meile ir estetika kaip didžiausią brangenybę pakavau Jums ir dovanojau, mainais, kad jūs visą sumą paskirtumėte Ukrainai.
Sukūriau ir padovanojau virš 120 Širdžių - Angelo Sparnų, Ukrainai iš viso paaukojau virš €14000. Iš vienos pusės nedaug, iš kitos pusės kiek daug gali prasidėti nuo vieno žmogaus ketinimo. Esu be galo dėkinga kiekvienam prisidėjusiam. Man vis sakydavo, gal jau baik, gal kažką keisk, negali taip 100%, per daug tau nuostolio, o ir laiką skiri savų darbų sąskaita. Bet aš kitaip negaliu. Tą naktį, kai sugalvojau, daviau sau pažadą.
Tokios mano širdžių istorijos. Ir jos niekad nesibaigia.
Ačiū, kad skaitei. Siunčiu tau pačius šilčiausius linkėjimus iš Širdies į Širdį. Tikiuosi, kad mano laiškas įkvėps Tave tikėti savimi ir klausyti savo Širdies, nes svarbesnio patarėjo nėra.
