Rašė Eglė iš Mark&Two sisters. Šį vardą jau pažinojau – magiškai pristatomos smilkalų bibliotekos, išgryninta ir tobula socialinių tinklų estetika. Eglė rašė, kad nori paeksperimentuoti kurdama smilkalus iš gintaro dulkių.
Iš širdies dulkių
Man buvo malonu – brandas, kuriuo pati žaviuosi, kreipiasi į mane. Bet ką galiu pasiūlyti? Saujelę gintaro dulkių, surenkamų per metus – tai, kas lieka nuo mano gintaro širdelių. Parašiau, kad tikslingiau būtų kreiptis į masinius gintaro gamintojus, nes aš dirbu tik savomis rankomis. Gavau atsakymą – ne, ne, dėl to ir rašau jums. Man labai svarbu, iš kur tos gintaro dulkės. Aš noriu jūsų dulkių – tų, kurios gimsta kuriant širdis.
O aš jau seniai svajojau apie Eglės smilkalų rinkinį.
Smilkalų istorijos
Taip prasidėjo mūsų virtuali draugystė. Taip aš pagaliau patyriau, kas yra tie smilkalų rinkiniai iš magiškų Eglės bibliotekų. Pasirodo, pirmiausia reikia atsakyti eilę įvairiausių klausimų apie save, savo pomėgius, įpročius, ritualus ir gyvenimo būdą, ir Eglė, tuomet išjausdama, sudėlioja man skirtą rinkinį. O kai dovanojau draugėms – atsakinėjau klausimus apie jas. Kaip asmeniška ir kiek gražios energijos sukuriama dar tik renkant dovaną.
Kai gavau pirmuosius savo smilkalus iš Eglės, aikčiojau iš susižavėjimo – taip supakuotų daiktų dar nebuvau mačiusi, nors seniai esu rafinuotų pakuočių patirčių kolekcionierė. Kiekviena lazdelė su aprašymu, kiekviena atvirutė su istorija, viskas asmeniška ir magiška. Kaip ir pats ritualas – smilkyti arba įsidėti popierinius smilkymo lapelius į knygą, užrašų knygą ir netikėtai atvertus panirti į kvapo prisiminimus ir asociacijas.
Sielų bendrystė
Bendravome, apsikeisdavome viena kitos kūrybos žavėjimosi komplimentais, dalindavomės savo gyvenimų istorijomis ir būsenomis. Eglė išgyveno vyro ligą – tokią, kuri nieko gero nežadėjo. Mes atviraudavome ir jutome viena kitą su nedaug žodžių ir iš širdies.
Kai prieš savaitę rašiau Eglei dėl naujo smilkalų rinkinio, jutau, kad kažkas kitaip. Eglė patvirtino – jau mėnuo, kai jos vyras iškeliavo. Ji pasakojo istoriją apie Širdį-Angelo Sparnus. Per gimtadienį vyras, gulėdamas ligoninėje, panoro jai padovanoti mano kurtą širdelę, apie kurią Eglė daug kalbėdavo. Bet ji, sudvejojusi, atsakė – gal Kalėdoms, ir širdyje pajuto – kažin, ar sulauksime kartu.
Širdis, kalbanti iš ten
Neseniai atvykus į Vilnių, į mano studiją, Eglė pasakoja šią istoriją ir ryžtingai taria – atvažiavau atsiimti vyro man skirtos dovanos. Vyro, kuris danguje. Ji rinkosi tarp Kelrodės Kriauklės ir Širdies-Angelo Sparnų. Pirmąją užsidėjo Širdį, palietė rankomis, nusišypsojo, rodės, kad ją Angelo Sparnais apkabino Jis. Žinau, tai jo dovana – tarė ir pakabuko jau nebenusiėmė. Kaip ir aš savojo – septynerius metus nenusiimu.
Kalbėjomės apie mirtį – kas lieka, kai išeina artimiausieji. Patyrusios ją iš arti, antrinome viena kitai – mirties nėra, jie su mumis. Visada.
Širdies kelionės
Neatidėliokime gyvenimo, kol mes jį gyvename čia – žemėje.
Mano širdžių istorijos yra nesibaigianti biblioteka. Kiekviena Širdis-Angelo Sparnai gimsta iš tikėjimo, kad taps jums simboliu, primenančiu apie meilę ir brangiausius dalykus gyvenime. Esu dėkinga būti ir kurti taip. Su jumis.
SEK SAVO ŠIRDĮ
Meilė yra autentiška
Šarūnė
